Stomach Health >> skrandžio sveikatos >  >> Q and A >> Pilvo skausmas

Ar Krono liga yra užkrečiama?

Kas yra Krono liga?

Krono liga gali pasireikšti bet kurioje virškinamojo trakto vietoje.

Krono liga yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, daugiausia pažeidžianti plonąją ir storąją žarnas. Be to, Krono liga gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį nuo burnos iki išangės. Krono liga turi daugybę potipių, priklausomai nuo to, kur ji yra organizme, pavyzdžiui, Krono kolitas, Krono ileitas, Krono enterokolitas ir kt. Dažniausi bet kokio tipo Krono ligos simptomai ir požymiai yra pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ir svorio kritimas.

Žarnyno uždegimas gali sukelti seklias erozijas ir į opas panašius pažeidimus. Kai kurie žmonės turi gilių didelių opų, dėl kurių gali atsirasti randų, sustingti ir susiaurėti žarnynas. Kartais šie pažeidimai gali sukelti komplikacijų, pvz., žarnyno nepraeinamumą ar net pilvo ertmės infekcijas (peritonitą), jei opos prasiskverbia į žarnyno sienelę.

Asmenys, sergantys Krono liga, patiria remisijos ir simptomų bei požymių atkryčio ciklus.

Kas sukelia Krono ligą?

Tiksli Krono ligos priežastis nėra žinoma, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad tai autoimuninė liga, o kiti mokslininkai teigia, kad genetika taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Krono ligos gydymas

Krono ligos simptomai ir sunkumas pacientams skiriasi. Pacientams, kuriems pasireiškia lengvi simptomai arba jų nėra, gydymo gali neprireikti. Pacientams, kurių liga yra remisijos stadijoje (kai simptomų nėra), taip pat gali neprireikti gydymo.

Skaitykite daugiau apie Krono ligos gydymą »

Kokie yra ankstyvieji Krono ligos simptomai ir požymiai?

Krono liga sergantiems pacientams pasireiškia

simptomai
  • pilvo skausmas,
  • karščiavimas, viduriavimas ir
  • svorio metimas.

Tačiau šie simptomai ir požymiai nėra būdingi Krono ligai, todėl ligai diagnozuoti dažnai naudojamas gydytojo atliktas įvertinimas su laboratoriniais tyrimais, vaizdavimu ir kolonoskopija.

Neįprasta, kad Krono liga sergantiems pacientams iš pradžių atliekami kraujo tyrimai, išmatų tyrimai ir pilvo rentgeno spinduliai, kad būtų išvengta kitų problemų.

Kiti tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija, gali parodyti žarnyno sienelės detales, pvz., sustorėjimą ar išopėjimą, kurie gali rodyti Krono ligą. Tačiau endoskopinė ir (arba) kolonoskopinė žarnyno audinio vizualizacija ir biopsija yra laikomos esminėmis galutinei Krono ligos diagnozei.

Ar Krono liga yra užkrečiama?

Krono liga nėra užkrečiama. Kas sukelia ligą, lieka nežinoma, tačiau tyrėjai įtaria, kad yra genetinių, imunologinių, aplinkos, mitybos, kraujagyslių, mikrobų ir net psichosocialinių veiksnių, kurie turi įtakos ligą sukelti arba pabloginti.

Kokie yra Krono ligos rizikos veiksniai?

Krono ligos rizikos veiksniai yra

  • jaunesni nei 30 metų,
  • šeimos ligos istorija,
  • baltaoji ir (arba) žydų tautybė,
  • rūkyti cigaretes ir gyventi mieste, kuriame vyrauja „šiaurinis“ klimatas, ir
  • valgyti dietą, kurią sudaro riebus maistas ir rafinuotas arba perdirbtas maistas.

Kaip kas nors suserga Krono liga?

Negalite „susirgti“ Krono liga nuo kito žmogaus. Tačiau jis gali išplisti žmogaus virškinimo trakte. Išplitimo priežastis dažniausiai yra dėl bet kokių veiksnių, paskatinusių uždegiminę žarnyno ligą. Ligos plitimą asmeniui gali sumažinti tokie metodai kaip priešuždegiminiai vaistai, viduriavimą mažinantys vaistai, mitybos terapija, mažinanti galimų maisto dirgiklių poveikį, ir net chirurginė intervencija.

Ar galima išgydyti Krono ligą?

Deja, iki šiol nėra išgydoma Krono liga. Tačiau daugelis žmonių, vartodami tinkamus vaistus, dietą ir gyvenimo būdą, gali sumažinti Krono ligos dažnį ir intensyvumą. Kai kuriems asmenims gali gerai sektis ir jiems ilgą laiką nesikartoja Krono ligos epizodai, tačiau jie nėra laikomi išgydytais nuo ligos.

Kada turėtumėte paskambinti gydytojui, jei sergate Krono liga?

Bet koks Krono ligos požymių ir simptomų sunkumo ir dažnumo padidėjimas turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją. Panašiai, jei kas nors pradeda mesti svorį ir (arba) viduriuoja ilgiau nei dvi savaites, jis ar ji turėtų kreiptis į gydytoją. Asmenys, kuriems pasireiškia šie simptomai ar požymiai, turėtų skubiai kreiptis į gydytoją arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių:

  • Dujos nepraeina
  • Pakartotinis vėmimas ir jokio tuštinimosi
  • Stiprus pilvo skausmas ir (arba) pilvo pūtimas
  • Kruvinos išmatos ir (arba) pūliai, ištekantys iš tiesiosios žarnos
  • Dehidratacija
  • Karščiavimas ir (arba) drebulys
  • Greitas širdies plakimas ir (arba) galvos svaigimas arba alpimas