Stomach Health >> skrandžio sveikatos >  >> Q and A >> Pilvo skausmas

Cholescintigrafija (HIDA nuskaitymas)

Kas yra cholescintigrafija (HIDA skenavimas)?

Cholescintigrafija yra branduolinės medicinos gydytojų atliekamas tyrimas, siekiant diagnozuoti tulžies latakų obstrukciją (pavyzdžiui, dėl tulžies akmenų ar naviko), tulžies pūslės ligą ir tulžies nutekėjimą. Kartais tai vadinama HIDA skenavimu arba tulžies pūslės nuskaitymu.

Kaip atliekama cholescintigrafija (HIDA skenavimas)?

Atliekant cholescintigrafiją, pacientui į veną suleidžiama radioaktyvioji cheminė medžiaga. Bandomąją cheminę medžiagą iš kraujo pašalina kepenys ir išskiria į tulžį, kurią gamina kepenys. Tada bandomoji cheminė medžiaga pasklinda visur, kur tulžis patenka į tulžies latakus, tulžies pūslę ir žarnyną. Tada ant paciento pilvo uždedama radioaktyvumą suvokianti kamera (kaip Geigerio skaitiklis) ir gaunamas kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės ir aplinkinių sričių „vaizdas“, atitinkantis vietą, kur radioaktyvioji cheminė medžiaga nukeliavo tulžimi užpildytoje vietoje. kepenys, tulžies latakai ir tulžies pūslė. Cholescintigrafija trunka maždaug dvi valandas.

Kaip naudojami cholescintigrafijos (HIDA skenavimo) rezultatai?

Yra įvairių radioaktyvumo modelių, kuriuos galima pamatyti po radioaktyvios cheminės medžiagos injekcijos, ir kiekvienas turi skirtingą reikšmę. Jei bandomosios cheminės medžiagos kepenyse neaptinkama, greičiausiai nurodomos sergančios kepenys. Jei cheminė medžiaga yra absorbuojama kepenyse, bet neišskiriama į tulžies latakus, greičiausiai yra visiškas tulžies latakų, išeinančių iš kepenų, obstrukcija. Kai bandomosios cheminės medžiagos neatsiranda tulžies pūslėje, bet ji aptinkama žarnyne, greičiausiai yra užsikimšęs cistinis latakas, vedantis į tulžies pūslę ir iš jos. (Obstrukciją dažniausiai sukelia tulžies akmenys ir, rečiau, navikai. Parazitai ir kraujo krešuliai taip pat gali užkimšti nedažnai.) Galiausiai, jei cheminė medžiaga patenka už kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės ar žarnyno ribų, tikriausiai yra tulžies. nutekėjimas iš tulžies latakų ar tulžies pūslės.

Cholescintigrafija dažniausiai naudojama tulžies pūslės problemoms diagnozuoti, kai kiti dažniau atliekami tyrimai, ypač ultragarsas, yra normalūs arba nediagnozuojami. Cholescintigrafija gali būti pakeista į veną suleidžiant cholecistokinino – hormono, kurį organizmas paprastai išskiria po valgio. Dėl šio hormono tulžies pūslė susitraukia ir išspaudžia tulžį į žarnyną. Sumažėjęs tulžies pūslės susitraukimas po cholecistokinino (t. y. sumažėjęs radioaktyvumo ištuštinimas iš tulžies pūslės) gali reikšti, kad yra pačios tulžies pūslės liga, ypač sienelės uždegimas arba randai.

Tulžies pūslės skausmo diagnozė

Kaip diagnozuojama tulžies pūslės skausmo priežastis?

Keletas laboratorinių tyrimų, padedančių tiksliai nustatyti tulžies pūslės skausmo problemą:

  • kepenų funkcijos tyrimai,
  • lipazė,
  • amilazė,
  • pilnas kraujo tyrimas (CBC),
  • pilvo rentgenograma,
  • HIDA skenavimas (naudojama radioaktyvioji medžiaga) gali išmatuoti tulžies pūslės ištuštinimą, o atliekant ERCP tyrimą naudojamas endoskopas, kad dažai patektų į kasos, tulžies pūslės ir kepenų kanalus ir
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) kartais naudojama norint detalizuoti organų (kepenų, tulžies pūslės ir kasos) struktūras.
Skaitykite apie tulžies pūslės skausmą »

Kokie yra cholescintigrafijos (HIDA skenavimo) apribojimai?

Tulžies pūslės nevizualizavimas (tulžies pūslės nepasireiškimas atliekant cholescintigrafijos tyrimą) atsiranda dėl tulžies pūslės ligos, ypač dėl tulžies akmenų. Tačiau nevizualizavimas nebūtinai reiškia, kad kliūtis yra paciento problemos priežastis. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems tulžies akmenimis, dėl cistinio latako užsikimšimo dažnai nevaizduojama tulžies pūslė, tačiau obstrukcija nesukelia jokių simptomų. Taigi cholescintigrafija yra naudinga tik tuo atveju, jei, remiantis istorija ir fizine apžiūra, tikėtina, kad paciento problema yra dėl tulžies pūslės ar tulžies latakų ligos.

Vartojant cholecistokininą, kai kuriems normaliems asmenims galima pastebėti silpną tulžies pūslės susitraukimą. Todėl sumažėjęs susitraukimas ne visada reiškia, kad tulžies pūslė serga. Vėlgi, cholescintigrafija su cholecistokininu yra naudinga tik tuo atveju, jei, remiantis istorija ir fizine apžiūra, tikėtina, kad paciento problema yra dėl tulžies pūslės arba tulžies latakų ligos.

Kitas cholescintigrafijos apribojimas yra tas, kad šis tyrimas neveikia, kai paciento bilirubino kiekis serume yra didesnis nei 4 mg/dl.

Koks yra cholescintigrafijos (HIDA skenavimo) šalutinis poveikis?

Cholescintigrafija turi keletą šalutinių poveikių. Reakcijos į radioaktyviąją cheminę medžiagą ir cholecistokininą yra retos. Radioaktyvumo kiekis, su kuriuo pacientai susiduria, yra nedidelis. Radioaktyvus junginys pašalinamas su išmatomis, o radioaktyvumas greitai pablogėja per kelias valandas.

Kokios yra cholescintigrafijos (HIDA skenavimo) alternatyvos?

Kiti įprasti tulžies pūslės ir tulžies latakų įvertinimo būdai yra ultragarsas ir kompiuterinė tomografija (CT arba CAT skenavimas). Cholangiografija, perkutaninė (per odą) arba endoskopinė (ERCP) (įvedama į gerklę), yra radiologinė procedūra, kurios metu į tulžies pūslę ir tulžies latakus suleidžiami dažai, o po to daroma rentgeno nuotrauka. Naujesnės procedūros apima endoskopinę ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) cholangiografiją. Šiuo metu retai atliekama burnos cholecistografija, kurios metu tulžies pūslės rentgeno spinduliai daromi nurijus tulžies pūslėje susitelkusių dažų.